Palėpių ir pastogės patalpų įteisinimas

​

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (LR CK 4.73 str.). Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu (LR CK 4.75 str.).

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir to namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (LR CK 4.82 str.). Todėl pastate, kuriame nuosavybės teisė yra įregistruota į tame name esančias patalpas ir butus, pastogė (palėpė), kuri apibūdinama kaip erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, yra bendroji dalinė šio namo butų ir kitų patalpų nuosavybė. Atsižvelgiant į tai nuosavybės teisių į pastogę (palėpę) įregistravimas ir jos įrengimas turi tam tikrų ypatumų.

Jeigu pastogė (palėpė) nepradėta įrengti, o savininkai pageidauja įsirengti palėpėje gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, tuomet:
pirmiausia reikia užsisakyti pastogės (palėpės) kadastrinius matavimus. Prašymus dėl pastogių (palėpių) kadastrinių matavimų paduoti gali bet kuris iš tame name esančių butų ar kitų patalpų savininkų. Nepradėta įrengti pastogė (palėpė) gali būti registruojama kaip atskira patalpa (nekilnojamasis daiktas) Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pastogė (palėpė) yra pastatyta kartu su visu pastatu, tai ją registruojant nereikia pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių jos suformavimą. Šiuo atveju neįrengtos pastogės (palėpės) kadastro duomenys bus įrašomi pagal faktinę padėtį ir Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad tai patalpa pastate, kurios paskirtis - kita, o pavadinimas neįrengta pastogė ar neįrengta palėpė;
nuosavybės teisės į nepradėtą įrengti pastogę (palėpę) gali būti registruojamos visų namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ir gyvenamojo ploto santykiui (CK 4.82 str. );
prašymus įregistruoti nuosavybės teises į pastogę (palėpę) gali paduoti kiekvienas atskirai arba visi butų ir kitų patalpų savininkai, arba vienas iš jų, turintis tam notariškai patvirtintą kitų bendraturčių įgaliojimą. Nuosavybės teisės į pastogę (palėpę) bus įregistruotos visų namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu ir nurodyta kiekvieno savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kai nuosavybės teisės įregistruotos, bet kuris iš bendraturčių jau turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui. Nuosavybės teisės perleidimo sutartis turi būti tvirtinama notaro;

Pastogės (palėpės) bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu (notarui tvirtinti nebūtina) nusistatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis konkrečiomis dalimis atsižvelgiant į kiekvieno dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.). Jeigu toks susitarimas bus notaro patvirtintas ir įregistruotas registre, jis bus laikomas privalomu ir tam asmeniui, kuris vėliau įgis dalį tos pastogės (palėpės) bendrosios nuosavybės teisėmis. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu.

Jeigu bendraturčiai nori įsirengti patalpas palėpėje, jie turi kreiptis į savivaldybę dėl projekto parengimo, paskirties pakeitimo, taip pat dėl leidimo atlikti statybos darbus. Kai baigiami statybos darbai, užsakoma kadastrinių matavimų byla. Tais atvejais, kai pastogės patalpa dar nebaigta įrengti, o savininkas nori įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, registro tvarkytojui turi būti pateikta pažyma, kad statinys statomas iš esmės nenukrypstant nuo projekto.

Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis su nuožulnia sienų arba lubų dalimi.

Jeigu pastogės patalpos jau buvo įrengtos ar pradėtos rengti iki LR CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), t. y. kai nereikėjo įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės į palėpę (pastogę), tuomet pradėta įrengti pastogės patalpa, kaip ir nepradėta įrengti pastogė (palėpė), gali būti registruojama kaip atskira patalpa (nekilnojamasis daiktas) Nekilnojamojo turto registre, Pastogės patalpų kadastrinių matavimų byla sudaroma, kai nebaigta įrengti pastogės patalpa pastatyta tiek, kad galima nustatyti atskiro nekilnojamojo daikto - patalpos ribas, apskaičiuoti plotą, tūrį, vertę, baigtumą bei surinkti kitus duomenis. Tokios pastogės patalpos pagrindinė tikslinė paskirtis bei pavadinimai nustatomi pagal pateiktus dokumentus statybos darbams.

Pastogės patalpų kadastriniai matavimai gali būti atliekami, užsakovo prašymu.

Jeigu pastogės patalpos jau įrengtos, dėl jos kadastro duomenų įrašymo (pastogės patalpos įregistravimo) į kadastrą būtina pateikti nustatyta tvarka išduotą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o tais atvejais, kai pastogės patalpa nebaigta įrengti, - pažymą apie nebaigtą statyti statinį. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą arba pažymą, kad nebaigtas statyti statinys yra statomas (rekonstruojamas, kapitališkai remontuojamas) be esminių nukrypimų nuo projekto, išduoda apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (skyrius). Šiuo atveju nuosavybės teisės į pastogės patalpą gali būti registruojamos visų tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkų vardu kaip jų bendroji dalinė nuosavybė (pagal LR CK 4.82 straipsnį) arba kaip jas įrengusio asmens ar kelių asmenų nuosavybė. Tais atvejais, kai prašoma palėpę įregistruoti ją įrengusio asmens vardu, privaloma pateikti iki 2001 m. liepos 1 d. sudarytus ir notariškai patvirtintus name esančių butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus (pareiškimus) ar kitaip įvardytus dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, jog jie sutinka, kad tas asmuo įsirengtų negyvenamąsias ar gyvenamąsias patalpas palėpėje arba kad ši įrengta palėpė būtų registruota jo nuosavybe ar kad perleidžia jam savo teises į palėpę. 

info.šaltinis​

​